- santeklis
- sánteklis sm. (1) J, NdŽ 1. žr. santaka: Santeklėje tiedvims upims įkūręs pilę S.Dauk. Nemunu pagal leidos lig santeklio Dubysos M.Valanč. Daugumas mano tinkamiausią gintis esant Punios pilį Punelės ir Nemuno santeklyje Vaižg. 2. kas suteka, subėga, sulaša: Vandens santekliai rš. Nereik tuomi skototies par ankstie, kaipogi neleid sukrekti sulai ir žalingą santeklį gal padaryti S.Dauk. Santekliai syvų tikrųjų Kos16.
Dictionary of the Lithuanian Language.